emocinis brandingas solo konsultantams (aka 'kaip supercharginti savo praktiką su un-vanilla turiniu')

Mažam brandui sunku lygiuotis į didžiuosius. O gal ir nebūtina?

‘Kur aš patekau?’
Maždaug toks klausimas kyla, kai po 7 metų darbo su didžiuliais brandais pereini prie smulkesnių.

POV: esi agentūrinis copywriteris ir dirbi su big corps. Ir net nepajunti, kaip tampi (truputį) išlepęs. 🥺

Bent aš tikrai išlepau.

Lašas po lašo tapo įprasta, jog prie kiekvieno publikuojamo feisbuko posto prisiliečia 5-6 žmonės. Kai ‘postų kepykla’ tampa norma, vėliau supurto suvokimas: okay, egzistuoja ir kita norma.

Solopreneurs ir asmeniniams prekių ženklams yra įprasta patiems kurti visą turinį nuo A iki Z.
(Iš tikrųjų – žiūrint pagal paplitimą – šita norma yra žymiai, žymiai normalesnė). 😌

Čia viską darai pats:

⦾ Pats generuoji idėjas;
⦾ Pats rašai tekstus ir juos redaguoji;
⦾ Pats kuri vizualų dizainus;
⦾ Pats leidi postus į eterį;
⦾ Pats ‘atsukinėji’ reklamą;
⦾ Pats matuoji rezultatus ir skaičiuoji, kur ką optimizuoti.

Ir tai tik soc. tinklų postai, kurie turbūt nėra svarbiausias dienos darbas (spėju, kad pagal svarbą jie yra kokioj 20-oj vietoj, ir aš turbūt optimistė). 

Kaip įmanoma viską aprėpti???

Čia toks GRAND klausimas, į kurį atsakymo vis dar neturiu.

Aiškaus atsakymo neturiu ir į šitą:
‘Kodėl mažiems brandams taip dažnai rekomenduojami marketingo veiksmai, pritaikyti stambioms rinkos žuvims?’

Tarsi preziumuojama, jog mažieji brandai = dideli brandai, tik miniatiūrinė versija.

⦾ Didysis žaidėjas papostino 10 reputaciją buildinančių PR straipsnių —> vadinasi, mažasis papostins 1.
⦾ Didysis skiria ‘thought leadership’ turiniui 30 valandų per savaitę —> vadinasi, mažasis kurs panašų turinį, tik su mažiau valandų.
⦾ Didysis vadovaujasi principu ‘mesiu postus į eterį taip, tarsi į sieną mesčiau spagečių gumulą, ir žiūrėsiu, kas prilips’ —> vadinasi, mažasis mes mažesnį turinio gumuliuką į tą pačią sieną ir melsis ‘hope smh sticks’.

Bet mažieji nėra tiesiog sumažintas didžiųjų variantas.

Kol stambios žuvys rūpinasi reputaciniais niuansais ir įtikimu shareholderiams, mažųjų tikslas dažnai būna paprastesnis: išgyventi. Ir labai daug knygų bei vadovėlinių patarimų orientuota į tuos, kuriems dėl pure išlikimo nereikia sukti galvos.

Generalizuoju, bet mažiesiems standartiškai trūksta išteklių: laiko, biudžeto, žmonių, visko. Jų marketingo veiksmai yra lašas vandenyne (ir nors daug kas siūlo pozityviau mąstyti, tas mažų verslų disadvantage yra reali matematinė problema – paroj tiesiog nepakanka valandų, kad būdamas mažas spėtum apšokinėti viską nuo A iki Z).

Jei klaustumėt manęs, 2024 metais aš ir toliau statyčiau žetonus ant asmeninio santykio, t.y. personalizuoto client service ir laser-focused problemų sprendimo. Gal net labiau nei bet kada anksčiau.

Sakoma, kad jei esi smulkus brandas, savo top 10 % klientų turi žinoti VARDAIS IR PAVARDĖM.

Čia pusiau juokas – bet principas, mano galva, puikus.

Svarbu tapti pakankamai žinomiems (savo auditorijos rate) >> užsidirbti pakankamai mėgstamumo taškų >> įgyti pakankamai pasitikėjimo, kad žmonės nuspręstų iš jūsų pirkti. Direct marketingas mažam verslui gerai tinka: atsiriekiam tikslų auditorijos gabalėlį ir visa širdim įsigilinam į tai, kuo ji gyvena, kad padėtumėm jai gyventi lengviau.

Sistemos turėtų būti optimizuotos būtent šiam žmogiškam ryšiui užmegzti ir palaikyti.

Nepopuliari nuomonė: kai solo brandas pasako, kad ‘brand voice gryninimas’ ir ‘brandbook’o šlifavimas’ nėra prioritetas NR. 1, aš apsidžiaugiu. Vadinasi, skirtumas tarp essentials ir non-essentials šiam asmeniui svarbus. Turint ribotus išteklius labai sveika išsigryninti, kam sakyti NE.

(‘Brand voice’ apskritai man atrodo pervertintas reikalas – gal kada apie tai parašysiu daugiau).

Ribą tarp esminių klausimų ir ‘nice to have’ detalių kartas nuo karto verta priminti ir sau pačiai.

Ypač tada, kai VĖL kyla pagunda su mažyčiu verslu 55 minutes kalbėti apie brando archetipus (ar žinot, kuo skiriasi ‘the hero’ ir ‘the outlaw’?) 🙈

Smulkiųjų brandų pasaulyje – ko gero, 9 atvejais iš 10 – toks žaidimas yra labiau smagus, nei būtinas.


AČIŪ, KAD SKAITĖT. PASPAUSKIT ŠIRDELĘ, JEI TOKIŲ ĮRAŠŲ NORĖTUMĖT MATYTI DAUGIAU.

10

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *